Sveiki visi draugai ir svečiai. Malonu jus visus matyti mūsų veislyne. Mūsų veislynas labai jaunas, kaip ir mylimiausia veislė. Kol kas pas mus gyvena viena kalytė ir patinukas iš Rusijos veislyno. Mes sėkmingai dalyvaujam parodose, lankom hendlingo užsiėmimus ir labai labai mėgstam fotografuotis. Veislyno pavadinimo nereikėjo labai ilgai galvoti, nes Beauty mes laukėm metus, tol, kol gims mums patinkanti mergytė ir todėl ji tokia mylima, puoselėjama ir mums ji arčiau širdies.

Todėl tikiuosi, kad įsigiję šuniuką iš mūsų veislyno jis/ji jums į namus atneš džiaugsmą, laimę ir jus niekada nesigailėsite šio sprendimo. Jeigu kils klausimų apie veislę ar šuniukus, jus galite kreiptis nurodytu el. paštu ar telefonu. Bandysiu atsakyti į visus rūpimus klausimus.

 

Kilmės šalis: Japonija

Standarto paskelbimo data: 1987

FCI klasifikacija

5 grupė: špicai ir primityviosios veislės

 

Trumpa istorija:

Manoma, kad japonų špicas yra kilęs iš didelio balto vokiečių špico, kuris buvo atvežtas į Japoniją apie 1920-uosius. Ši veislė buvo pirmą kartą parodyta Tokijuje 1921 m. Dvi didelės baltos poros buvo atvežtos iš Kanados 1925 metais. Daugiau jų buvo atvežta iš Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos ir Kinijos apie 1936 m. Jų palikuonys buvo mišrūnai, kad patobulintų veislę. Suvienodintą standartą 1948 m.paskelbtė Japonijos kinologų klubas, kuris liko galioti iki šių dienų. 

 

Ūgis: 30-38 cm, Patelės šiek tiek mažesnės nei šuo.

 

Būdo bruožai

Japonų špicai yra veislė, itin tinkama auginti šeimoms, nes šie šuneliai labai mėgsta žmonių draugiją. Šiai veislei visiškai nebūdinga agresija. Sumanieji japonų špicai visada randa būdą, kaip įtikti šeimininkui ir taip jį pradžiuginti. Sakoma, kad kartą susidraugavus su šios veislės šunimi, turėsite ištikimą draugą visam gyvenimui. Japonų špicai puikiai sutaria ir su kitais gyvūnais – tereikia nuo mažens jį prie jų pratinti. 

 

Priežiūra

Auginant šios veislės šunį problemų nekils ir dėl jo švaros. Dauguma mano, kad baltut baltutėlį kailį išlaikyti švarų labai sudėtinga, tačiau tai – mitas. Japonų špicai yra labai tavrkingi, nemėgstantys voliotis ar žaisti purve šunys. Išsipurvinęs japonų špicas išdžiūsta ir kailis vėl tampa baltas. Kailį kartą per dvi savaites reikia pašukuoti retomis šukomis, kailis turi būti šukuojamas prieš plauką. Jų nereikia kirpti, nes apkerptas kailis atauga storas ir tampa sunku jį prižiūrėti. Kartais gali prireikti apkirpti vietas aplink pirštus, kulkšnis ir išeinamąją angą. Tiesa, japonų špicų kailis visiškai nekvepia šuniškų specifinių kvapų.
Prieš nuspręsdami įsigyti japonų špicą, turite atsižvelgti į tai, kad šie šunys gana aktyvūs – jiems nereikia ypatingų treniruočių, bet kasdieniai pasivaikščiojimai lauke – būtini. Taip pat palyginus su kitomis veislėmis, japonų špicas nėra labai triukšmingas.